Audito įmonė „Deloitte“ 2021 m. Anglijoje atliko darbuotojų psichikos sveikatos tyrimą*, kuriame dalyvavo 40 000 darbuotojų iš 114 įmonių, ir sutelkė dėmesį į su pandemija susijusius psichikos sveikatos pokyčius.
Tyrimo rezultatai parodė, kad išlaidos, susijusios su neatvykimu į darbą ar išėjimu iš jo dėl psichikos sveikatos problemų, 2020–2021 m. grupėje išaugo 25 %, palyginti su 2019 m.
65 % apklaustų darbuotojų teigė, kad jų psichologinė gerovė pablogėjo dėl pandemijos, o 26 % nurodė, jog tokius rūpesčius patyrė pirmą kartą. Kartu ryškiausius pokyčius pajuto 18–29 metų amžiaus jaunimas.
Tyrimas atskleidė akis atveriančią išvadą – kiekvienas įmonės investuotas 1 £ į psichikos sveikatos problemų sprendimą atneša 5,3 £ grąžą (ROI), o kiekvienas 1 £, investuotas į prevencinę veiklą – net 10,8 £. Tai daugiau nei dešimteriopa grąža!
Darbuotojai iš darbdavio tikisi daugiau paramos nei anksčiau. 52 % respondentų nejautė, kad darbdavys palaiko psichikos sveikatą, o trečdalis išreiškė didesnius lūkesčius dėl teikiamos pagalbos.
Estijoje situacija nėra geresnė
Prieš kelis mėnesius į „Moticheck“ stebimas profesinio gyvenimo sritis įtraukėme ir psichikos sveikatą. Remdamiesi klientų atsiliepimais, turime pripažinti, kad psichikos sveikatos klausimai Estijoje yra bent jau tokie pat aktualūs kaip ir Anglijoje.
Vidutinė teigiamų atsakymų dalis (suvokiama gerovė) visose „Moticheck“ naudojančiose įmonėse 2022 m. liepos mėn. siekė 82 %. Sritis, kurios įvertinimas anksčiau buvo žemiausias (atlygis), užleido šią poziciją psichikos sveikatai (65 %). Problema yra aštri ir reikalauja vadovų dėmesio. Pripažinkime, kad darbuotojai labiau nori psichologiškai sveikesnės bei palaikančios darbo aplinkos nei atlyginimo pakėlimo!
Rūpinimasis psichikos sveikata įmonėje prasideda nuo aplinkos bei atmosferos formavimo ir tęsiasi iki psichologinės gerovės atkūrimo veiksmų. Toksiški santykiai ir nepalaikantis klimatas darbo vietoje sukelia stresą bei psichikos sveikatos sunkumų.
Stresą ir įtampą taip pat sukelia pokyčiai bei įvykiai, vykstantys už organizacijos ribų ir nepavaldūs mūsų kontrolei. Šiais metais karas Ukrainoje gerokai sustiprino baimes ir nerimą dėl ateities. Saugumo praradimas ir rizika netekti darbo dėl nutrūkusių įmonės žaliavų tiekimo grandinių ar pardavimo rinkų dar labiau pila žibalą į ugnį.
Ką gali padaryti kiekvienas vadovas?
Žvelgiant plačiau, dėmesį psichikos sveikatai galima nukreipti į tris temas.
- Santykiai ir atmosfera įmonėje. Teisingo bei vieningo požiūrio stoka ir toksiškas bendravimas darbuotojams sukelia stresą ir nerimą. Reaguoti reikėtų nedelsiant, siekiant užtikrinti atvirą bei palaikančią darbo kultūrą.
- Lūkesčių valdymas finansinių rezultatų kontekste. Nerealistiškai dideli lūkesčiai komandos nemotyvuoja – jie kelia stresą. Ekonominės aplinkos pokyčiai daro įtaką rezultatams, nesvarbu, ar juos lėmė pandemija, ar karas. Esmė – ne atsisakyti ambicijų, o pritaikyti jas prie realių lūkesčių.
- Išorinės aplinkos dirgikliai, tokie kaip pandemija ar karo padėtis, nėra mūsų kontroliuojami, tačiau jie neišvengiamai veikia ramybę ir santykius darbo aplinkoje. Būdami lyderiais, mes galime padėti normalizuoti tam tikras temas, didinti sąmoningumą, pakoreguoti vidines taisykles ir suteikti paramą daugeliu šių klausimų.
Savo ruožtu visiems vadovams rekomenduoju pradėti vertinti komandų gerovę ir stebėti psichikos sveikatos rodiklius. Į signalus būtina reaguoti nedelsiant. Prevencija visada yra pigesnė už pasekmių šalinimą, o išspręsti mažą problemą yra kur kas lengviau nei suvaldyti didelę krizę.
Įmonės, kurių savanoriškas sveikatos draudimas dar nepadengia psichikos sveikatos priežiūros išlaidų, galėtų apsvarstyti galimybę tai įtraukti. Medicinos partnerių paslaugos turėtų būti lengvai pasiekiamos ir, jei įmanoma, kompensuojamos. Ir, žinoma, svarbu sąmoningumas pastebėti nerimą bei žinios, kaip pirmiausia padėti sau. Šviesdamos darbuotojus ir ugdydamos supratimą, įmonės gali padaryti labai daug. Vidinių koučerių ir psichikos sveikatos ambasadorių komandos parengimas yra vienas iš galimų sprendimų, praktikuojamų daugelyje organizacijų.
Anksčiau psichikos sveikatos prevencija nebuvo laikoma viena iš pagrindinių profesinio gyvenimo gerinimo sričių. Privalome persvarstyti pasenusius požiūrius, pasitelkti empatiją ir pradėti stebėti darbuotojų gerovę. Tikėtina, kad garantuotas 5–10 kartų atsiperkamumas padės patvirtinti su tuo susijusias išlaidas.
Ramybės mums visiems!
Pille Parind-Nisula, 2022 m. rugpjūtis
*„Mental Health and Employers“. „Deloitte“. 2022 m. kovas. https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/uk/Documents/consultancy/deloitte-uk-mental-health-report-2022.pdf?fbclid=IwAR24GDKH9_jBXzGpDWOBPV6Y9r4vksCzddiWG4hVXU6s4elw-4MhzyZd0KY
